«Į pradžią

Maumedis hibridinis

(Larix sp.)

    Lenkinio ir europinio maumedžio hibridas, priklausantis pušinių šeimos vasaržalių medžių genčiai.

Šie medeliai išauginti iš Lietuvoje garsaus Degsnės maumedyno, išauginusio aukščiausią Lietuvoje medį (46m.), palikuonių sėklų. Savo augimo tempu pralenkia visus mūsų krašte augančius spygliuočius medžius. Geriausiai auga vidutinio drėgnumo priemoliuose ir priesmėliuose, gerai apšviestose vietose. Atsparus žiemos šalčiams ir pavasario šalnoms, užterštam miestų orui, ligoms ir kenkėjams. Dėl ypač spartaus augimo jauname amžiuje, kai kurių medelių stiebai išsikreivina, tačiau po kelių metų, storėjant stiebui, išsitiesina. Maumedis puošnus ištisus metus, nors žiemą jis numeta spyglius. Labai gražus pavasarį, vienu metu sprogstant spyglių pumpurams ir skleidžiantis žiedams. Vasarą gražus savo liaunomis, šviesiai žaliais ir švelniais spygliais apaugusiomis, nuo vėjo siūruojančiomis šakelėmis. Rudenį, prieš šalčius, trumpam pasipuošia auksu. Žiemą akį žavi gelsvos arba rausvos spalvos, tarsi karoliukais (pumpurais) gausiai aplipę, šakelės.

   Maumedžio 2-3 m amžiaus sodinukais tinka veisti mišką jam tinkamose augavietėse. Medelių šaknys pasižymi endotrofine mikorize, t.y. apie šaknis susidaro pilkos spalvos grybiena, kuri padeda augalui geriau vystytis, lengviau ištverti persodinimo stresus, be to maumedžiai turi gerai išvystytą šaknų sistemą, leidžiančią persodinti medelius ir vyresniame amžiuje.

   Maumedis plačiai naudojamas ir dekoratyvinėje sodininkystėje. Būdamas atsparus vėjams, yra tinkamas apsauginiams vėjo, dirvos, kelių apsauginiams želdynams, nedideliems gojeliams laukuose ar prie sodybų įveisti, alėjoms sudaryti.

   Maumedis gerai perneša šakų karpymą, todėl jis lengvai pasiduoda formavimui, kurio pagalba galima sudaryti įvairaus aukščio ir formos gyvatvores. Intensyviai karpant visame aukštyje šonines šakas, galima išauginti labai gražius, siaura laja, kūgiškus medelius.

   Maumedžio ir daugelio kitų augalų sodinukų galite įsigyti  Mačių medelyne.

Į viršų

KALNINĖ PUŠIS

(Pinus Mugo Turra)

     Ši pušų rūšis užauga 2-4m aukščio krūmu arba medžiu. Auga įvairaus derlingumo dirvoje, tačiau nemėgsta užmirkusių vietų. Atspari vėjams, sausroms, žiemos šalčiams ir pavasario šalnoms, pakenčia miesto oro užterštumą, mėgsta saulę, pavėsyje pasodinta ji išaugs negraži: bus išbėgusi aukštyn, trumpais spygliais. Dėl samanų spalvos spyglių ir gražios augalo formos populiari miesto želdynuose. Tinkama sodinti ir kaimo vietovėse: erozijos pažeistų žemių sutvirtinimui, vandens telkinių pakrančių, pakelių apsodinimui.

    Kalnines pušis sodyboje tinka sodinti pavieniui arba grupėmis, derinant su kitais spygliuočių ir lapuočių medžiais ir krūmais. Žemaūgės formos sodinamos alpinariumuose. Vakarų Europoje populiarios gyvatvorės iš kalninių pušų, kurioms paaugus, jas galima formuoti karpymu arba pavasarinių pumpurų laužymu. Pasodintos į specialias talpas, šios pušys puošia miestų skverus, pastatų fasadus, lauko kavinių interjerus.

    Kalninės pušys turi daugybę biologinių formų ir variatetų: „Hesse“, „Gnom“, „Kobold“, „Columnaris“, „Compacta“, „Mops“, „Frisia“, „Humpy“, var. pumilio, var. mughus ir kt. Mūsų medelyne galite įsigyti kalninių pušelių ir jų formų „Gnom“, „Compacta“ sodmenų.

 Kalninės pušies ir daugelio kitų augalų sodinukų galite įsigyti  Mačių medelyne.

Į viršų

Valgomasis sausmedis

 (Lonicera edulis Turcz. ex Freyn.)

   Tai palyginti naujas ir mažai žinomas mūsų sodininkams mėgėjams dekoratyvinis ir vaisinis augalas, kilęs

iš Sibiro ir Rusijos Tolimųjų Rytų. Tai neginčijamai pati pirmoji mūsų krašte prinokstanti uoga.

   Krūmas stačiomis šakomis, užauga iki 2 m aukščio. Lapai pailgi, žiedai smulkūs, šviesiai geltoni, gausiai lankomi bičių ir kitų vabzdžių. Žydi balandžio mėnesio antroje pusėje ir po mėnesio pradeda derėti. Žiedai pakelia iki 8 laipsnių šaltį. Uogos juodai mėlynos su pilkšvu apnašu, pailgos formos, iki 30 mm ilgio, plona ir minkšta žievele, smulkiomis sėklomis.  Skonis panašus į mėlynių - saldžiarūgštis. Kai kurių krūmų uogos turi lengvą karstelėjimą. Perdirbtos uogos jį praranda. Vaisiuose gausus ir įvairus kiekis medžiagų: apie 6% cukrų, 2,5-3% rūgščių, 1-1,5 % pektino, 55-80 mg% vitamino C, 1-2,75 mg% karotinoidų, antocianų ir leikoantocianų, katechinų, flavonų, vitaminų B¹ , B² , B⁶ , mikroelementų.

   Valgomojo sausmedžio uogos nuo senų laikų jo tėvynėje vartojamos maistui ir vaistams liaudies medicinoje: sutrikus skrandžio veiklai, sergant kepenų ligomis. Uogos naudingos avitaminozės, aterosklerozės, gastrito, dvylikapirštės žarnos susirgimų gydymui. Vaisių nuoviromis skalaujant burnos ertmę ir gerklę galima gydyti anginą, stomatitą, faringitą.

   Nuo vieno suaugusio krūmo galima priskinti iki 2,5 kg uogų. Dar paprasčiau jas rinkti purtant šakas, prieš tai ant žemės patiesus audeklą, polietileno plėvelę ar popierių.

   Dirvožemiui nereiklus. Vešliau auga vidutinio derlingumo ir drėgnumo laidžiuose priesmėlio ir priemolio dirvožemiuose. Nors pakenčia pavėsį, gausiai žydi ir dera saulėtoje vietoje. Valgomasis sausmedis yra kryžmadulkis, todėl reikia sodinti greta kelis krūmus, kad gausiau derėtų. Atsparus žiemai, užterštam orui, ligoms ir kenkėjams.

   Kaip dekoratyvus krūmas naudojamas dekoratyvinėje sodininkystėje: pavieniui, grupėms, laisvoms ir karpomoms gyvatvorėms.

 Valgomojo sausmedžio ir daugelio kitų augalų sodinukų galite įsigyti Mačių medelyne.

Į viršų

Atnaujinta:  balandžio 01, 2008